Pastato Paeismilgio g. 12A istorija
1784 metais šiauriniame Senosios rinkos pakraštyje vietoje sudegusių XVII a. II pusės žydų maldos namų buvo pradėta statyti nauja sinagoga. Iš šiaurinės pusės prie pastato šliejosi medinis priestatas, skirtas moterims.
1807 m. užbaigus apdailos darbus sinagoga atliko žydų maldos namų, mokymo ir
bendruomenės susirinkimo vietos funkcijas. Patys žydai teigė, jog ši sinagoga buvo viena iš gražiausių Lietuvoje. Jos interjerą puošė gausi tapyba, o lubose buvo nupiešti žydų tremties Babilone vaizdai. Sinagogoje kabojo milžiniški variniai pakeliami ir nuleidžiami šviestuvai. Lubose buvo nutapyti debesys ir žvaigždės, kurie vaizdavo dangų. Jų centre, tarp Aron Kodešo ir bimos, kabojo didžiausias ir puošniausias šviestuvas su daugybe žvakidžių kiekvienoje šakoje.
ngą, pro kurią jis buvo nuleidžiamas, juosė nutapyta milžiniška žuvis Leviatanas, laikanti nasruose savo uodegą.
1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai sušaudė 2076 žydus ir taip sunaikino apie 300 metų gyvavusią Kėdainių žydų bendruomenę. Antrojo pasaulinio karo metu Didžiojoje sinagogoje vokiečiai laikė arklius. Sovietmečiu sinagogą pavertus sandėliu buvo sunaikinti jos turtingi interjerai.
1993 m. sinagoga buvo grąžinta Lietuvos žydų bendruomenei, o ši 1998 m. pastatą
padovanojo savivaldybei. Didžioji sinagoga buvo restauruota Kultūros paveldo departamento ir Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis.
2004 m. vasarą joje duris atvėrė Dailės mokykla.
Pastato Smilgos g. 5A istorija
19 a. viduryje sinagogą savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas Ilja Vilneris. Tariamai, po ginčo su žydų varguomene, šis nusprendė pastatyti atskirą sinagogą turtingiems sąjungos amatininkams ir mėsininkams. Sinagoga išlaikė klasicizmo formas ir ritualinių erdvių padalijimą į vyrų ir moterų puses. Pastatas buvo šildomas.
1941 m. sunaikinus Kėdainiuose gyvavusią gausią žydų bendruomenę, sinagoga prarado savo paskirtį. Sovietmečiu sinagogoje įrengta kepykla, vėliau veikė parduotuvė, o paskui – sandėlis.
1993 m. sinagoga restauruota ir perduota Lietuvos žydų bendruomenei. 1997 m., pažymint 200-ąsias Vilniaus Gaono Elijahu mirties metines, ant sinagogos buvo atidengta memorialinė lenta hebrajų ir lietuvių kalbomis. Paminklinėje lentoje minima, kad Kėdainiuose gyveno ir mokėsi žymus žydų religinis mąstytojas Vilniaus Gaonas Elijahu.
2014 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir Lietuvos žydų bendruomenės pritarimu, savivaldybės administracijai leista 50 m. neatlygintinai valdyti ir naudotis sinagogos pastatu. Restauruotame pastate 2022 m. įsikūrė Kėdainių dailės mokyklos piešimo, tapybos ir tekstilės klasės.
